|
Skiemonių apylinkės senosios istorijos atžvilgiu beveik netyrinėtos.
Jų senienos išsibarsčiusios po įvairius pasviečius. XX amžiuje šis
kraštas turėjo du prabėgančių laikų metraštininkus. Pirmasis buvo
Antanas Pakalnis (1892 - 1984), dabar jau sunykusiame Šventabačkės
vienkiemyje (apie 4 km nuo Skiemonių) rinkęs įvairias senienas.
Kitas Skiemonių apylinkių kraštotyrininkas buvo Steponas Šulskas
(1923 - 1976), po savęs palikęs turtingus rankraštinius rinkinius
apie miestelį bei jo apylinkes. Po apylinkes ne kartą važinėjo
žvalgomosios archeologinės ekspedicijos, ieškojusios senovės
paminklų. Visų jų sukaupta medžiaga leidžia tegul ir bendrais
bruožais atkurti pagrindinius žmonių gyvenimo Skiemonių apylinkėse
etapus iš tų laikų, kuomet nebuvo ar neišliko rašytinių dokumentų.
Seniausieji žmonių gyvenimo pėdsakai yra iš akmens amžiaus laikų.
Tai akmeniniai kirvukai, kurių rasta Baltušavoje, Varnupyje,
Voversiuose, Žioguose.
I tūkstantmetyje pr. Kristų Skiemonių apylinkėse gyveno taip
vadinamosoios Brūkšniuotosios keramikos kultūros žmonės. Jiew
naudojo lipdytus žolės gniužulupaviršiuke apdailintus (todėl atrodo,
tarsi subrūkšniuotus) puodus, kaulinius bei akmeninius įrankius,
gyveno kalvose įrengtose įtvirtintose gyvenvietėse - piliakalniuose.
Vienas tokių piliakalnių buvo Melėnų kaime. Kitas Baltušavos (Jasiškių)
kaime.
Apie III a. Brūkšniuotosios keramikos kultūra sunyksta ir apylinkių
apgyvendinimas pasikeičia. Pasirodę naujeji gyventojai jau gerai
pažysta metalą, gyvena neįtvirtintose gyvenvietėse, savo
mirusiuosius laidoja iš žemių supiltuose kauburiuose - pilkapiuose.
Tai dabartiniai lietuvių protėviai. Jie kūrėsi šalia didesnių
vandens telkinių, Skiemonių apylinkėse jų gyvenimo pėdsakų išliko
Anykštos baseine. Šio laikotarpio gyvenvietė žinoma šalia Buivydų
piliakalnio. Piliakalnyje stovėjusi pilaitė gyvavo karų su Ordinu
laikotarpiu.
XIII - XIV a. kraštą niokojantys Livonijos ordino žygiai aplenkė
Skiemonių apylinkes, tad čia susidarė palankios sąlygos sparčiai
augti gyventojų skaičiui. XV a. kapinynai išsidėstę kas 2 - 3 km
vienas nuo kito. Nuo XVI a. gyventojų Skiemonių apylinkėse dar
labiau padaugėjo, tačiau dažnos epidemijos bei prasidėję karai labai
apsunkino žmonių gyvenimą. Būtent šiuo laikotarpiu beveik prie
kiekvieno kaimo atsiranda savos kapinės.
Rašytiniuose šaltiniuose Skiemonys minimi nuo XV a. Apie 1500 metus
Skiemonyse pastatyta bažnyčia, kas liudija, jog tuo metu čia būta
nemažos gyvenvietės. Prie
dvaro pastačius pirmąją bažnyčią , rūpintasi įkurti miestelį , tad Žygimantas Augustas 1571 metais suteikė Skiemonims
privilegiją rengti turgus.
Skiemonių vardas kildinamas iš žodžio skemas , reiškiančio miško
kirtimą, buvusi ir tokia pavardė, dar tebegyvuojanti Alantos
parapijoje. Kai kuriuose rašytiniuose šaltiniuose miestelio
pavadinimas rašomas su raide e šaknyje Skemonys, tačiau senuose
raštuose metrikų knygose bei grafo J.Tyzenhauzo 1690 metų valdų
sąraše rašoma ,,Skiemiany.
Plačiau Skiemonių istorija aprašoma Raimondo Guobio knygoje "Ten už
kalvų, Skiemonys"
Skiemonių praeitis minima ir šiuose šaltiniuose:
Skiemonių Švč. M. Marijos Aplankymo parapija
Skiemonys, Ukmerge uezd, Kaunas gubernia, Lithuania
Zapomniane groby na Kresach - Skiemiany - Skiemonys |
